Sėskite ant kėdės kizai poza (nugara tiesi, kojos ant žemės, nesukryžiuotos) akys užmerktos. Rankos ant klubų delnais žemyn. Giliai įkvėpkite ir, iškvėpdamas su “ha-a-a” ,atpalaiduokite visas mintis ir susikoncentruokite į tendeną. Kvėpuokite laisvai, natūraliai. Įsišaknykite ir pajuskite kaip tendene (pilvo apačioje) kaupiasi energija, pakelkite sudėtas rankas (kaip maldai) ties širdies plotu.
Jauskite ramybę ir atsipalaidavimą. Pajuskite kontaktą tarp viduriniųjų pirštų. Jeigu ateis kokia nors mintis, paprasčiausiai lengvai paspauskite pirštų pagalvėles ir mintis, kaip lengvas debesėlis išeis ir ištirps.
Kvėpuokite šviesa per delnus. Įsivaizduokite, kaip jus apsupa šviesa, įkvepiant įsilieja į jūsų širdį, ją išplauna, po to nusileidžia į pilvo apačią, o
iškvepiant – per širdį ir delnus šviesa išeina atgal į Visatą.
Kiekvienas skausmas – tai primygtinis perspėjimas, jog būtina atkreipti dėmesį į save. Svarbu žinoti, kas slypi už ligos.
Kiekvienas kelias yra tik vienas iš milijono kelių. Todėl karys niekada neturi pamiršti, kad kelias tėra kelias. Jei jis jaučia, kad neverta juo eiti, tai ir neturi eiti. Bet ne baimė, ne ambicijos diktuoja kariui sprendimus. Jis įdėmiai žvelgia į kelią ir paklausia savęs: ar šis kelias turi širdį? Jei taip, karys juo žengia.
Kaip teigia Vakarietiška Reiki istorija, kurią papasakojo Hawayo Takata savo mokiniams Mikao Usui Kioto priemiestyje suprato kaip svarbu apsikeisti energijomis mainais už gydančiojo laiką. Atradęs Reiki metodą jis nusprendė keliauti į Elgetų Kvartalą ir krikščioniškai tarnauti vargšams. Jo ketinimas buvo padėti jiems išgyti, kad jie galėtų tapti atsakingi už savo gyvenimus. Laikui bėgant jis pastebėjo, kad daugelis jų paragavę gyvenimo už kvartalo ribų ir supratę, kad nenori atsakomybęs nei už save, nei rūpintis savimi, grįžo atgal. Veltui dalindamas gydymą, jis tik palaikė juose elgetos savimonę. Kad galėtų visiškai priimti tai, ką gauna, žmonės turi už tai atsidėkoti.